Daugiakalbiai filmai: turinio perteikimas Lietuvos kurtiems žiūrovams

LTDaugiakalbystės klausimas dažnai kyla audiovizualinio vertimo kontekste, kai diskutuojama apie daugiakalbių filmų dubliavimą, subtitravimą ar užklotinį vertimą. Minėtasis aspektas taip pat nepraranda reikšmės subtitruojant daugiakalbius filmus kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. Pasitelkus šį vertimo būdą, audiovizualinio produkto turinys kurtiesiems perteikiamas taikant specialų audiovizualinio vertimo instrumentą – tikslinės auditorijos reikmes atitinkančius specialius redaguotus subtitrus (SKN). Šiuo atveju be perteikiamo dialogų teksto subtitruose turi būti įtraukta papildoma informacija, padedanti negirdintiesiems suprasti užkadrines neverbalines ir verbalines garsines užuominas, patį filmo turinį, kuriamą nuotaiką, veikėjų išgyvenamas emocijas ir į siužetą įterptų užsienio kalbų vaidmenis. Šio straipsnio tikslas – įvertinti daugiakalbystės strategijas Lietuvos kūrėjų filmų subtitruose, skirtuose kurtiems ir neprigirdintiems žiūrovams. Tiriamosios medžiagos analizei buvo pasirinkti trys Lietuvos režisierių sukurti daugiakalbiai filmai: „Kai apkabinsiu tave“ (2010, rež. K. Vildžiūnas), „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011, rež. G. Žickytė) ir „Stebuklas“ (2017, rež. E. Vertelytė). Teorinėje straipsnio dalyje pristatomos užsienio autorių (De Higes-Andino ir kt., 2013, 2014, Szarkowska & Żbikowska & Krejtzas, 2013, 2014) siūlomos daugiakalbių filmų pritaikymo strategijos, aptariamos Lietuvos mokslininkų įžvalgos bei nagrinėjami Lietuvos kūrėjų filmuose naudoti negirdintiems žiūrovams daugiakalbystę padedantys atskleisti praktiniai principai. Atliekant daugiakalbystės perteikimo tikslinei auditorijai analizę, buvo taikytas deskriptyvinis-analitinis metodas, o įvertinant kurčiųjų reikmes – kiekybinė gautų duomenų analizė.Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos kūrėjų filmuose daugiakalbystės perteikimas kurčiųjų auditorijai yra kūrybiškumo reikalaujantis procesas. Įprasta tirtų daugiakalbių filmų praktika yra kitakalbį tekstą išversti ir jo lietuvišką turinį pateikti standartiniais subtitrais. Kalbant apie daugiakalbystės aspektų perteikimą kurtiesiems, pastebėta: nors įprasti standartiniai subtitrai daugiakalbio filmo turinį iš dalies ir atskleidžia, be papildomų subtitrų informacija apie pačią daugiakalbystę, jos ypatumus lieka neprieinama. Tam reikėtų parengti specialius redaguotus subtitrus – SKN (subtitrus kurtiesiems ir neprigirdintiesiems), tačiau Lietuvoje tai yra nedažna praktika. Pagrindinės sąvokos: audiovizualinis vertimas; daugiakalbystė; subtitravimas; subtitravimas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (SKN). [Iš leidinio]

ENThe issue of multilingualism often arises in the context of audiovisual translation, when dubbing, subtitling or voice-over is under discussion. This aspect also does not lose its significance in subtitling multilingual films for the deaf and hard of hearing. By applying this mode, the content of audiovisual product is conveyed to the deaf by employing a special instrument of audiovisual translation, namely, specialized subtitles (SDH). In this case, subtitles must include not only a translated dialogue text; the additional information that helps the deaf perceive the off screen non-verbal and verbal cues, understand the narrative and mood of the film and estimate roles of foreign languages must be added as well. The paper aims at exploring strategies for conveying multilingualism to the deaf in the films created by Lithuanian filmmakers. Three Lithuanian multilingual films “Back to Your Arms“ (2010, directed by K. Vildžiūnas), „How We Played the Revolution“ (2011, directed by G. Žickytė) and „Miracle“ (2017, directed by E. Vertelytė) as the research material were selected for the analysis. In the theoretical part, strategies of application of multilingual films suggested by foreign scholars (De Higes-Andino et al., 2013, 2014, Szarkowska & Żbikowska & Krejtz, 2013, 2014) are outlined; insights into multilingualism presented by Lithuanian researchers are reviewed and practical principles that help reveal multilingualism for the deaf audience in Lithuanian films are examined. A descriptiveanalytical approach is employed to analyze the rendition of multilingualism to the target audience; whereas, to reveal needs of the Lithuanian deaf the analysis of achieved quantitative data is made. The study has revealed that the process of conveying multilingualism to the deaf viewers in Lithuanian films is a process that requires creativity.Moreover, the results of the analysis suggested that in the analyzed Lithuanian films a multilingual source text was only translated and subtitled by applying a standard subtitling format. With regard to the multilingualism rendering for the deaf, it can been noted that standard subtitles only partially revealed the content of the film; though, the information and aspects about multilingualism as such still remained inaccessible. For this reason, special subtitles (SDH) for the hearing impaired viewers should be prepared; however, this type of subtitles has stayed uncommon for the Lithuanian filmmakers. Keywords: audiovisual translation; multilingualism; subtitling; subtitling for the deaf and hard of hearing (SDH). [From the publication]

• Audiovizualinio vertimo terminų vartosenos variantiškumas / Jurgita Kerevičienė, Jurgita Astrauskienė. Respectus philologicus. 2021, Nr. 39 (44), p. 148-160.
• Daugiakalbių filmų ypatumai audiovizualinio vertimo kontekste / Eglė Alosevičienė. Respectus philologicus. 2020, Nr. 37 (42), p. 147-159.
• Prancūziškumo perteikimas dubliuojant animacinį filmą "La troškinys" / Danguolė Satkauskaitė, Alina Kuzmickienė. Darnioji daugiakalbystė. 2020, No. 16, p. 205-226.