Substantivierter Infinitiv im Deutschen und Italienischen und seine Äquivalente im Litauischen und Russischen : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Vokiečių kalba / German
Title:
Substantivierter Infinitiv im Deutschen und Italienischen und seine Äquivalente im Litauischen und Russischen: disertacija
Publication Data:
Vilnius, 2002.
Pages:
192 lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vilniaus pedagoginis universitetas, 2002. Bibliografija.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Substantivierter Infinitiv im Deutschen und Italienischen und seine Äquivalente im Litauischen und Russischen Vilnius, 2002 22 p
Summary / Abstract:

LTDisertacijos objektas – morfologiškai išreikšta vokiečių ir italų kalbų sudaiktavardėjusi bendratis (SB) bei jos atitikmenys artikelių neturinčiose lietuvių ir rusų kalbose. Išanalizavus tekstyną, kurį sudaro 5858 rašytinės vokiečių, italų, lietuvių ir rusų kalbos pavyzdžiai iš XIX–XX a. grožinės literatūros, naujausios publicistikos bei mokslinių tekstų, daromos tokios išvados: 1. Vokiečių ir italų kalbų SB turi tiek veiksmažodžiui, tiek daiktavardžiui būdingų ypatybių. Tai pirmiausia įrodo sintaksinių funkcijų pasiskirstymas. Lietuvių ir rusų kalbų bendratis turi vardažodinių bruožų. 2. Morfologiškai išreikštos SB atitikmuo vokiečių ir italų kalbose gali būti bendratis lietuvių ir rusų kalbose. 3. Dažniausi vokiečių kalbos SB ekvivalentai italų, lietuvių ir rusų kalbose yra daiktavardžiai – ypač veiksmažodiniai daiktavardžiai. 4. Besimokantiems užsienio kalbų ir vertėjams žodynuose nurodyti SB vertimai ne visada gali teikti pakankamai informacijos. SB galima versti ir veiksmažodžių formomis, būdvardžiais, prieveiksmiais, įvardžiais – ypač tada, kai SB sakinyje eina aplinkybėmis su prielinksniais. Veiksmažodžių formos, kuriomis į italų, lietuvių ir rusų kalbas gali būti verčiama SB, yra jų asmenuojamosios formos, gerundijai ir dalyviai.

ENThe object of the dissertation is the nominalised infinitive (NI) in German and Italian and its counterparts in the Lithuanian and Russian languages, which do not have definite or indefinite articles. After an analysis of a text data base containing 5858 samples of writing from 19th–20th century German, Italian, Lithuanian and Russian literature, new journalism and academic texts, the following conclusions were drawn: 1. In German and Italian, the NI has both verb and noun properties. This is foremost apparent from the syntactic functions it performs. In Lithuanian and Russian, the infinitive has only verb properties. 2. In Lithuanian and Russian, the counterpart of the German and Italian the NI may be an infinitive. 3. Most often in Lithuanian and Russian, the counterpart of the German and Italian the NI is a noun, especially a verb-derived noun. 4. Students of foreign languages and translators cannot always get enough information about how to translate the NI from dictionaries. The NI may be translated using some part of a verb, adjectivally, adverbially, or with pronouns – especially when the NI is modified in the sentence by prepositions. The verb forms in Lithuanian and Russian that may correspond to an NI are the conjugated forms, gerunds and participles.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10154
Updated:
2014-02-07 20:09:19
Metrics:
Views: 3
Export: