Jonas Jablonskis Lietuvos valstybės kūrimo darbuose

LTJ. Jablonskio įtaka šiandieninei mūsų kalbai nelengvai aprėpiama. Kur tik dursime pirštu - ten jo kūryba. Sunku patikėti, kad net XX a. pradžioje lietuvių kalba dar neturėjo pirmadienio, antradienio, trečiadienio ir kitų savaitės dienų, kad tada vartotipanedelis, utarnikas, sereda, četvergas, pėtnyčia ir t. t., kad nežinojo šimtų matematikos, gramatikos ir kitų mokslo sričių terminų ar žodžių kasdienio gyvenimo realijoms apibrėžti. Visur pridėta J. Jablonskio širdis ir ranka, remtasi žymiausiais to meto kalbos mokslo darbais, klasikinių kalbų išmanymu ir ypač geru gyvosios lietuvių kalbos pažinimu. Vėliau per kalbininko darbų tęsėjus Juozą Balčikonį, paskui per Kazio Ulvydo veiklą ir Aldono Pupkio paskaitas plačiai skleisti J. Jablonskio kalbos norminimo metodai, šaltiniai ir principai yra svarbūs ir šių dienų kalbos politikams. Kalbos norminamoji veikla J. Jablonskio laikyta viena iš svarbiausių lietuvystės ir modernios lietuvių tautos kūrimo formų. Tik anaiptol ne vienintelė. Toje visų prasmių busimosios valstybės kūryboje jo varyti ir švietimo, mokyklų kūrimo bei tobulinimo barai. Aktyviai dalyvauta leidžiant laikraščius, knygas, plėtota blaivybės veikla, duota daug sveikatos pamokų. J. Jablonskio žodžiais ir darbais skatintas žmonių taupumas, stota prieš Rusijos valdžios biurokratus, ūkio tvarkymo patirties patarta semtis iš Europos valstybių, analizuoti Rusijos imperijos įstatymai, komentuoti svarbiausi istoriniai ir politiniai Lietuvos ir kaimynų įvykiai, formuluoti valstybės kūrimo tikslai, diskutuota dėl aktualiausių darbų ir paties nuo jų nenusišalinta. [Iš straipsnio, p. 45]