Muzikos faktūros tipologizavimo XX a. antros pusės–XXI a. kompozicijoje ypatumai

LTStraipsnyje aptariamas muzikos faktūros reiškinio ir jo sampratos problemiškumas. Išskirtinis dėmesys muzikos faktūros faktoriui kaip kūrinio struktūros valdymo priemonei matomas XX a. Kintant muzikos tonalumo formoms, formuojasi naujos komponavimo technikos, taip pat ir įvairios metodikos joms analizuoti. Toks kismas neabejotinai lemia ir kitokį žvilgsnį į pagrindinius muzikos kūrinio darybos principus. XX a. pradžioje, kai muzikinėje medžiagoje nebelieka muzikinių temų, randasi muzikos faktūros svarbos ir iškilimo prielaida, o tonalumas praranda įtaką valdant muzikos kūrinio formaliąją visumą. Dėl to harmonija, iki XX a. pradžios buvusi itin įtakinga kategorija organizuojant muzikinę medžiagą, pamažu nebetenka tokios galios. Kyla klausimas, jei ne harmonija, kuo tada kliautis kompozitoriams, norintiems valdyti kūrinio struktūrą? XX a. formuojasi naujas požiūris į muzikos faktūrą ją sureikšminant ir jai priskiriant naujas funkcijas. Daroma prielaida, kad šiuolaikybės garsų meno kūrinys gali egzistuoti be formuojančio harmonijos fundamento, bet tik ne be faktūros. Straipsnio tikslas – remiantis kompozitoriaus Roberto Strizicho (1991) įžvalgomis pristatyti faktūros kaitos ypatumus, atsiradusius XX a., ir naujus jos tipus, kurie vis dar aktualūs ir XXI a. kompozicijoje. Reikšminiai žodžiai: muzikos faktūra, faktūros tipai, kismas, komponavimo strategijos, XX–XXI a. kompozicijos. [Iš leidinio]

ENThe undeniable change in musical texture supports the hypothesis that the changes in it reflect the particular aspirations of composers. It determines their choices and the means of musical expression that they follow when structuring their compositions. In the middle of the 20th century, certain tendencies formed that can be systematised into the three main groups (or types) of musical texture – complex polyphony, pointillist texture and mass textures. However, despite this, the types of musical textures are still variable. Therefore, it is difficult to establish an indisputable definition of musical texture in the 21st century because musical texture trends of the 21st century can be arranged individually. These days, the concept of music texture depends on many things: concepts of sound art, music philosophy, the dominant harmony system, composing techniques, the individuality of composers, traditions of music genotypes (genres), etc. The musical texture will depend on the particular time and circumstances at any given moment. This is what the 21st century is all about, where musical texture becomes a kind of value cherished by composers. Keywords: musical texture, types, transformation, strategies, music composition, composers, 20–21st-century music. [From the publication]