Interakcijos procesai
LTŠiuolaikinės muzikos ekosistemoje vyraujantys įvairialypiai komunikaciniai procesai verčia aktualizuoti ir apmąstyti interakcijos motyvus, struktūrą ir skirtingų jos narių (dalyvių) sąveikos atvejus. Straipsnyje, kurio kertinės teminės ašys įprasminamos autoriaus meno doktorantūros tyrime „Interaktyvi elektroninė sistema: fleitos galimybių išplėtimas“, apžvelgiamos interaktyvaus muzikos meno perspektyvos, interakcijos apraiškų spektrai, gilinamasi į jos tipą (metodą), laipsniškumą ir kriterijus, kuriais remiantis galima vertinti interakcijos procesą kaip daugiau ar mažiau sėkmingą. Apmąstant interakcijos intensyvumo skalę aptariamas ir esminių muzikos meno sudedamųjų dalių (narių) santykiškumo aspektas: kompozitoriauskūrinioatlikėjoinstrumentoklausytojo grandinė ir skirtingi jos komunikacijos, sąveikos taškai, kurie, kalbant apie interaktyvų meną, išryškinami per dualią kūrinio ontologiją. Interakcijos sąvoka mene dažniau apipinama informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, apleidžiant akustinės interakcijos išraiš kas. Tai iškelia interakcijos sąvokos, kaip etiketės, menininkų bendruomenėje vartojimo problematiką: kokios sąlygos būtinos norint meno kūrinį / objektą suvokti kaip interaktyvų? Šios temos teorinei prieigai pasitelkiama filosofo Dominico Lopeso (1964) interaktyvaus kūrinio, kaip dualios ontologijos struktūros, definicija. Tai nėra išsamus, ontologinis interaktyvaus meno tyrimas, bet tikimasi, kad jis sudarys pagrindą tolesnėms diskusijoms ir būsimiems darbams, susijusiems su šia tema. Reikšminiai žodžiai: interakcija, Dominicas Lopesas, komunikaciniai procesai, duali ontologija.
ENThe diverse communicative processes prevailing in the discourse of the contemporary music ecosystem force us to actualise and rethink the motives, structure and combinations of its different members (participants) of interaction. The article “Processes of interaction”, the key thematic axes of which are interpreted in the author’s art doctoral research “Interactive electronic system: expanding the possibilities of the flute”, reviews the perspectives of the art of interactive music, the spectrum of manifestations of interaction, deepening into its type (method), gradation and criteria to evaluate the interaction process as more or less successful. When rethinking the intensity scale of interaction, the aspect of relativity of essential components (members) of musical art is also touched upon: the chain of composerworkperformerinstrumentlistener and its various communication and interaction points, which, in the case of interactive art, are highlighted through the dual ontology of the work. The concept of interaction in art is still more intertwined with the possibilities provided by information technology, neglecting expressions of, for example, acoustic interaction. This raises the issue of using the concept of interaction as a label in the community of artists: what conditions are necessary to perceive an artwork/ object as interactive? Definition of the interactive work as a dual ontological structure by philosopher Prof. Dominic Lopes (1964) is used for theoretical access on this topic. This is not a comprehensive, ontological study of interactive art, but, hopefully, it sets the stage for further discussion and future work on this topic. Keywords: interaction, Dominic Lopes, communicative processes, dual ontology, art appreciation.
