Lietuvių išeivijos kino kronikos. „C. G. Lukšio Lietuva paveiksluose“ (1927 m.)

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTXIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje atsiranda naujas mediumas – kinas, įsitvirtinęs kaip išraiškos ir fiksavimo priemonė, per porą dešimtmečių pradėjusi dominuoti kasdienybėje. Amžių sandūroje vykusi migracijos banga šimtus tūkstančių lietuvių nubloškė į Jungtines Amerikos Valstijas. Pirmasis pasaulinis karas ir atgauta Lietuvos nepriklausomybė sužadino modernėjimo ir naujos visuomenės kūrimosi poreikį. Tautiniai jausmai, finansinis stabilumas ir įgytos profesinės žinios filmavimo srityje skatino išeivijos lietuvius atsigręžti į tėvynę ir naująją mediją išnaudoti kūrybiniais ir visuomeniniais tikslais. Tarpukariu išeivių kurtos kino kronikos – unikalus reiškinys, mėgtas to meto lietuvių abipus Atlanto. Apie tai, kas ir kodėl buvo filmuojama ir rodoma, byloja išlikę šaltiniai. Vienas jų – reklaminė skrajutė „C. G. Lukšio Lietuva paveiksluose“, saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (toliau – LNMMB). Tai Niujorko lietuviams skirtas kvietimas 1927 m. lapkričio 23–24 d. pamatyti kino juostoje užfiksuotus besikuriančios Lietuvos vaizdus. Šiame šaltinyje atsiskleidžia to meto aktualijos ir lietuviško dokumentinio kino kryptis. Reikšminiai žodžiaiI: Lietuva, dokumentinis kinas, Kazimieras Lukšys, kino kronika, reklama.

ENThe end of the 19th century and the beginning of the 20th century mark the convergence of various phenomena. A new medium – cinema – established its position as a new form of expression and caption method, and in a couple decades, it became a dominant part of daily life. At the turn of the century, a new wave of migration sent hundreds of thousands of Lithuanians to the United States of America. World War I, the collapse of the Russian Empire and the recovery of independence in Lithuania evoked a need for modernity and renewal in society. National spirit, financial stability and professional knowledge of cinematography motivated Lithuanian emigrants to turn back to their homeland and to use the new media for both creative and social purposes. Therefore, interwar Lithuanian film chronicles are a unique phenomenon, relished by Lithuanians on both sides of the Atlantic. Promotional materials and advertisements attest to why such films were shot, and to what content they featured. The flyer “C.G.Lukšio Lietuva paveiksluose”, held in the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania archive, is an invitation for Lithuanians in New York to come and see moving pictures of the nascent Lithuania. It is a small but comprehensive source, uncovering interwar actualities and directions in Lithuanian documentary cinema. Keywords: Lithuania, documentary films, Kazimieras Lukšys, Charles G. Luksis, film chronicles, advertisement, moving pictures.