Vilniaus krikščionių ortodoksų choro formavimosi ypatumai XIX a. penktajame dešimtmetyje

LTLietuvos ortodoksų vyskupijos atkūrimas 1840 m. ir jos administracinio centro įsteigimas Vilniuje tapo kertiniu įvykiu ortodoksų giedojimo istorijoje Lietuvoje. Tuometinė ortodoksų giedojimo situacija neleido suformuoti vyskupijos choro iš vietinių giedotojų. Dar kurį laiką po vyskupijos įsteigimo buvo jaučiamas vietinių giedotojų stygius. Analizuojant XIX a. penktojo dešimtmečio ortodoksų konsistorijos dokumentus, saugomus Lietuvos valstybės istorijos archyve, buvo pastebėta, kad vietinio choro formavimo problema buvo prioritetinis klausimas naujai atkurtoje vyskupijoje. Straipsnyje aptariama, kaip vyko šis adaptacinis procesas, kokios strategijos buvo naudojamos, koks buvo ortodoksų giedotojų gyvenimas Vilniuje XIX a. penktajame dešimtmetyje. Tyrimo tikslas – ištirti Vilniaus ortodoksų choro formavimosi ypatumus ir aptarti choro giedotojų sociokultūrines realijas. Tyrimo metodai: istoriografijos, šaltinių analizė, analitinis lyginamasis. Bendra XIX a. ortodoksų giedojimo situacija Lietuvoje buvo analizuota straipsnio autorės disertacijoje, tačiau Lietuvos vyskupijos vietinio choro formavimas Vilniuje XIX a. penktajame dešimtmetyje nuodugniai nebuvo tirtas. Reikšminiai žodžiai: ortodoksų giedojimas Lietuvoje, XIX a. Lietuvos ortodoksų vyskupijos dokumentai, Lietuvos vyskupijos choras Vilniuje XIX a.

ENRestoration of the Lithuanian Orthodox Diocese in 1840 and the establishment of its main center in Vilnius became an essential and crucial moment in the history of Orthodox chanting in Lithuania. But the situation of Orthodox chanting at that time did not allow the formation of a diocesan choir composed only of local singers. The scarcity of local singers was felt for some time after the diocese was established. Analyzing the documents of the Orthodox Diocese from the 1840s kept in the Lithuanian State Historical Archive, it was noticed that the problem of forming a local choir had to be resolved as soon as possible, which was a priority issue in the newly established diocese. The diocesan choir became local in about a decade. To achieve this goal, chanting specialists from other dioceses were invited to Vilnius, an education system was being developed, a Vilnius spiritual school was established, the žirovičiai Spiritual School and the Seminary of the Lithuanian Diocese in žirovičiai (later moved to Vilnius) operated. Singers from other dioceses were eventually replaced by students from local spiritual schools. The process of forming the local Vilnius choir was led by Archbishop Josif Semaška, and the main executor of this process was Mitrofan Uspenskis, the leader of the diocesan choir from Minsk. The aim of the research is to investigate the peculiarities of formation of the local Vilnius Orthodox choir and to discuss the sociocultural realities of Orthodox singers in Vilnius in the 1840s. The article uses historiography, analytical comparative and source analysis methods. Keywords: Orthodox singing in Lithuania, 19th c. documents of the Lithuanian Orthodox Diocese, choir of the Lithuanian Orthodox Diocese in Vilnius.