LTJono Pauliaus II buvimo ir mąstymo būdo šaknų reikia ieškoti ne tik ypatingai intensyviame, mistiniame santykyje su Kristumi, bet ir Karolio Wojtyłos filosofijoje. Siame straipsnyje sieksime išryškinti kai kuriuos esminius Wojtyłos filosofinės antropologijos momentus. Pirmiausia apibūdinsime ypatingą reikšmę turintį jo naudotą fenomenologinį metodą, papildžiusį jo filosofines tomistines nuostatas. Po to išskirsime žmogiškojo subjektyvumo ir dinamizmo fenomenus - bazines sąvokas, leidžiančias pradėti suprasti Wojtyłos žmogaus koncepciją. Šių fenomenų sąsaja su tiesa yra centrinis šios koncepcijos elementas, filosofo reikšmingai vadintas transcendencija. Galiausiai pristatysime iš Wojtyłos filosofinės antropologijos išplaukiančią etiką. Išvadose suformuluosime keletą įžvalgų apie šios antropologijos aktualumą žmonijai ir jos atveriamas tolimesnio mąstymo perspektyvas [p. 91].