LSSR KGB veiksmai prieš pilietinį ir religinį pasipriešinimą XX a. 8 dešimtmetyje

LTSovietinis okupacinis režimas Lietuvoje asocijuojasi su represijomis, melu, klasta, laisvo žodžio persekiojimu ir kitų laisvių bei teisių pažeidimais, su kuo per visą sovietinio režimo egzistavimo laikotarpį kovojo rezistentai. Ši kova ypač suintensyvėjo aštuntajame dešimtmetyje, atitinkamai ir KGB veikla. XX a. aštuntasis dešimtmetis yra svarbus neginkluotos rezistencijos periodas. Tuomet, išėjus pirmajam „LKB kronikos" numeriui ir įsteigus Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą (TTGKK), prasidėjo naujas religinio antisovietinio judėjimo etapas. Jis suteikė stimulą ir kitoms pilietinio pasipriešinimo formoms. Šiuo laikotarpiu susiformavo pilietinis neginkluotas pasipriešinimas, kovojęs už žmogaus teises ir laisves. Pastebėtina, kad būtent tuo metu antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje ir išeivijos politinė veikla įgavo naujas formas. Užsienio šalių vyriausybėms, tarptautinei bendruomenei buvo pateikiama įvairi informacija apie sovietų nusikaltimus, siekiant aktualizuoti Lietuvos okupacijos klausimą bei sulaukti tarptautinio palaikymo ir pagalbos. Taip buvo formuojama neigiama tarptautinė viešoji nuomonė apie SSRS ir jos skleidžiamą mitą apie savanorišką Lietuvos įstojimą į Sovietų Sąjungą. Religinis pasipriešinimas stengėsi Vakarams pateikti ir paviešinti religinės laisvės bei tikinčiųjų teisių pažeidimo atvejus, nors SSRS deklaravo priešingai. O viešumo sovietų valdžia labai nemėgo ir už tai griežtai baudė [p. 28].