Trys Vilniaus kankiniai: istorija, hagiografija, kultas

LTLietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiatautė valstybė, kurioje gretimai gyvavo ir pynėsi skirtingos krikščioniškos ir nekrikščioniškos tradicijos. Tirdami trijų Vilniaus kankinių, stačiatikių šventųjų Antano, Jono ir Eustatijaus kankinystę, norima prisidėti prie svarbios LDK kultūros dalies – stačiatikybės – tyrinėjimų. Šios temos pasirinkimą lėmė ir istoriografijos prieštaringumas trijų Vilniaus kankinių atžvilgiu. Pagrindinis tyrimo tikslas - nustatyti trijų Vilniaus kankinių kankinystės priežastis, pasekmes ir aplinkybes tuometinių Lietuvos socialinių ir politinių santykių kontekste. Kankinystės istoriografinių ir hagiografinių šaltinių specifika reikalauja analitinio ir tekstologinio šaltinių tyrimo. Chronologiniai tyrinėjimų rėmai apibrėžiami Algirdo valdymo laikotarpiu (1345 – 1377). Pirmoji darbo dalis skiriama istoriografijos ir šaltinių aptarimui. Patys tyrimai užima antrąją dalį. Darbo prieduose paaiškinami retesni bažnytiniai ir liturginiai terminai bei pateiamos geneologinės schemos.

ENThe Grand Duchy of Lithuania (GDL) was a multicultural state that accommodated different Christian and non-Christian traditions and allowed them to interact. The study of three Vilnius martyrs, martyrdom of Orthodox saints Antanas, Jonas and Eustatijus, seeks to contribute to research efforts focused on an important part of GDL culture – Orthodox Christianity. The choice of this theme was also influenced by historiographical controversy surrounding the three Vilnius martyrs. The main goal of the research is to establish the causes, consequences, and circumstances of martyrdom of the three Vilnius martyrs in the context of social and political relations in Lithuania of that period. Specific nature of historiographic and hagiographic sources of martyrdom calls for analytical and textual study of sources. Chronological framework of the research is set to coincide with the period of Algirdas’ rule (1345 – 1377). In the first part of the work, the author discusses historiography and sources used. The actual research is presented in the second part. In annexes, less known church and liturgical terms are explained and genealogical schemes are provided.