LTDainų ir šokių šventės bei jų tradicijos Lietuvoje gyvos beveik šimtą metų. Pasak kultūros žurnalistės Dalios Rastenienės, „Nacionalinė dainų ir šokių šventės tradicija - tai šimtą metų besitęsiantis procesas, išaugęs iki reikšmingiausio, didžiausio Lietuvos kultūros reiškinio, kuris ugdo visuomenės kūrybines galias, telkia ją meninei veiklai ir periodiškai buria į didžiulius šventinius renginius įvairių sričių mėgėjų meno kolektyvus, profesinės kultūros atstovus ir kelia didžiulį visuomenės rezonansą." Tai vienas svarbiausių reiškinių kultūros istorijoje, per ilgus metus tapęs valstybės identiteto dalimi. Geografinė situacija, istorinis laikas, tradicijos, pasaulėžiūra, kultūra ir mokslo pažanga - pagrindiniai aspektai, kuriuos reikėtų paminėti nagrinėjant šį kultūrinį reiškinį. Nuo jų priklauso renginio turinys ir forma, o jie tarpusavyje stipriai susiję. Vieta, laikas, turinys ir forma yra apibrėžimai, apibūdinantys pagrindinę koncepciją - idėjinį renginio sprendimą. Dainų šventė - masinis koncertinis renginys, kur programos turinys ir reginys, arba vizualinis sceninis sprendimas, vienodai svarbūs. Prieš pradedant nagrinėti konkretaus laikotarpio dainų švenčių ypatumus, reikėtų trumpai apžvelgti jų istoriją ir išnagrinėti prielaidas, kurios paskatino sceninių įvaizdžių koncepcijas. [Iš straipsnio, p. 184]
ENSong Festivals were one of the most important phenomena in Lithuania's cultural history, becoming a part of our national identity over the course of many years. The first song festival to have been held in 1924 in Kaunas (Song Day) was a significant event. Its initiator and the pioneer of this event in inter-war Lithuania was the musician Juozas Žilevičius. From 1950, song and folk dance festivals were organised every five years, and from 1990 they have been held every four years. The design collection of the LNMA, which started being assembled in 2016, contains many stage costume designs for the song festivals and other concert events of the 1970s-1980s. They include the concert costumes and designs created by Ona Birutė and Vytautas Jonas Vincevičius, and Marija (Marijona) Rinkevičiūtė-Žilevičienė that were gifted by the artists' descendants. [From the publication]