Apie parodos "Protesto menas. Sovietmečio nepaklusnieji" kuratorinės idėjos radimą(si)

LTŽodžių junginyje „protesto menas" abu jo sandai labai svarbūs. Šiandienos pasaulis yra persmelktas protestų - prieš politinius režimus, prieš manipuliavimą ir piktnaudžiavimą valdžia, prieš žmogaus teisių pažeidimus ar ribojimus, netgi prieš COVID-19 pandemijos sąlygoto karantino sukeltus suvaržymus, - bet nevienam iš jų nepasitelkiamas menas kaip esminė ar svarbi išraiškos priemonė. Meno laisvė šiandien nėra pagrindinis politinių režimų (jau nekalbant apie demokratinių valstybių politikus) rūpestis ir taikinys, nes žymiai daugiau potencialios ir realios grėsmės režimai įžvelgia elektroninėje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, su kuriais ir kovoja. Meninės raiškos ribojimai nūdien yra daugiau išimtis ir asocijuojasi su laukiniais vadinamosios „Islamo valstybės" nusikaltėlių išpuoliais prieš jų ortodoksijos neatitinkančias kultūros formas, o ne su „civilizuoto pasaulio" tikrove. Tačiau taip buvo ne visuomet, ypač jei galvojame apie jau seniai nebeegzistuojančios valstybės, Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos, „kultūrines praktikas" - vienos ideologijos ir išjos kylančio vieno stiliaus primetimą, informacijos (tiek istorinės, tiek šiuolaikinės) šaltinių ribojimą, menininkų komunikacijos su kitų šalių menininkais suvaržymą, visuotinę cenzūrą ir žiaurias bausmes už nepaklusnumą. Daugelis menininkų Sovietų Sąjungoje tapo „politiniais aktyvistais" prieš savo valią, nes tiesiog norėjo būti ištikimi savo meniniam pašaukimui ir kultūrinei tradicijai [p. 51].

ENThe curatorial basis for the exhibition Protest Art: The Rebels of the Soviet Era (curator dr. Arūnas Gelūnas), based on the collection gifted to the LNMA by Vladimir Tarasov and displayed at the Ravila Palace, was the idea of protest itself. The 95 works by Russians, Lithuanians, Latvians, Estonians and Ukrainians (35 authors in all) selected from the whole collection were chosen for the exhibition according to the principle of whether they offered a good reflection of the "underground protest" against social realism canon and spirit of disobedience in light of the dominant ideology. The main accent in the exhibition was placed on the works of Ilya Kabakov and others like him from the so-called Moscow Conceptualists school. The content of the collection dictated which other works by different authors were displayed together in the other halls of the exhibition, namely, the expositions Neosuprematists: Protest Through Form, Lithuania's "Silent Modernists" and Petersburg's Rebels: Protest Through Expressive Emotion and Black Humour. The exhibition drew a great deal of attention from the media and experts alike, which has not waned one and a half years since its opening.