Lenkija ir Lietuvos visuomenė: požiūriai į Lenkiją Lietuvoje 1918-1940 m. : disertacija

LTDisertacija skirta vienai iš mažai tirtų, tačiau kartu ir įdomiausių Lietuvos–Lenkijos santykių tarpukario laikotarpiu problemų – lietuvių visuomenės nuostatoms Lenkijos atžvilgiu. Kai kurie minėtos problemos aspektai pirmą kartą įtraukiami į mokslinių tyrimų lauką. Kartu tai yra pirmas istoriografijoje mėginimas pateikti visuminį, apibendrinantį požiūrį į šią problemą. Tyrimas atliktas naudojant aprašomąjį ir probleminės analizės metodus. Disertaciją sudaro įvadas, 7 skyriai, išvados, šaltinių bei literatūros sąrašai. I skyriuje apžvelgiamos priešiškų Lenkijai nuostatų įsitvirtinimo Lietuvoje aplinkybės. II skyriuje nagrinėjamos priešiškų Lenkijai nuostatų sąsajos su lietuvių savarankiškos kultūrinės raidos ir virsmo modernia tauta problema. III skyriuje nagrinėjamos priešiškų Lenkijai nuostatų sąsajos su žemės reformos Lietuvoje klausimu. IV skyriuje apžvelgiamas Lietuvos visuomenės antilenkiškų nuostatų stabilumo laikotarpis XX a. 3-iame dešimtmetyje, šio stabilumo prielaidos ir pagrindiniai minėtų nuostatų variantai. V skyriuje analizuojami Lietuvos politinių partijų bandymai pasinaudoti visuomenės antilenkiškomis nuostatomis kovoje dėl valdžios. VI skyriuje apžvelgiami bandymai peržiūrėti ligtolinę lietuvių poziciją Lenkijos atžvilgiu ir šios požiūrių kaitos prielaidos. VII skyriuje nagrinėjama visuomenės reakcija į dinamišką Lietuvos–Lenkijos santykių kaitą 1938–1940 m. Nuosekli Lietuvos visuomenės požiūrių į Lenkiją raidos analizė įgalina suformuluoti išsamius ir nuoseklius tiriamos temos vertinimus. [Iš leidinio]

ENThe dissertation analyses a little-explored and one of the most interesting problems in the interwar relations between Lithuania and Poland, namely the attitude of Lithuanian society towards Poland. Some aspects of the said problem were explored by scientists for the first time. This is also the first attempt in historiography to provide a complete generalised attitude towards this problem. The study was done by means of description and problem analysis. The dissertation is comprised of the introduction, 7 chapters, conclusions, lists of sources and literature. Chapter I provides an overview of the circumstances of formation of a negative attitude towards Poland in Lithuania. Chapter 2 analyses the relation between the negative attitude towards Poland and independent cultural development of the Lithuanians and their becoming a modern nation. Chapter 3 analyses the connection between the negative attitude towards Poland and land reform in Lithuania. Chapter 4 discusses the period of stabilisation of anti-Polish attitudes in Lithuanian society in the 1920s, preconditions for such stabilisation and main versions of such attitudes. Chapter 5 tells about attempts by Lithuanian political parties to use the anti-Polish attitudes of society in their struggle for power. Chapter 6 analyses attempts to revise the previous Lithuanian position towards Poland and preconditions for changing such a position. Chapter 7 discusses public response to a dynamic change in Lithuanian-Polish relations in 1938-940. A consistent analysis of the development of the Lithuanian society's attitude towards Poland facilitates a thorough and consistent evaluation of the subject in question.