Kariuomenės vaidmuo politiniame Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvenime 1927-1940 m

LTI-ojoje Lietuvos Respublikoje šalia ekonominio vystymosi pasiekimų bei kultūrinio šuolio iki 1926 m. gruodžio 17 d. valstybinio perversmo virė aktyvus politinis gyvenimas, kuriame pagrindiniais smuikais grojo ne tik įvairios partijos, bet ir kariuomenė. Po perversmo karininkija, o kartu ir visa kariuomenė tapo viena pagrindinių autoritarinio Antano Smetonos režimo atramų. Remiantis tautininkams lojalia karininkijos dalimi ir panaudojant atskirus kariuomenės institutus buvo suformuota autoritarinio režimo sistema, padėjusi režimui išsilaikyti daugiau nei trylika metų, kol nepajėgė atsispirti galingoms išorės jėgoms, sąlygojusioms Lietuvos valstybės okupaciją. Kita vertus, nepaisant šios sistemos veiksmingumo, režimo valdžiai teko patirti ir gana daug įvairių sukrėtimų, kurių priežastimi dažnai būdavo ta pati karininkija. Disertacijoje aptariant kariuomenės vadovybę, struktūrą, dislokaciją ir kiekybinę bei kokybinę charakteristiką, apžvelgiamas kariuomenės politizavimo ir politikavimo procesas. Kariuomenė nagrinėjama kaip svarbiausioji autoritarinio A. Smetonos režimo atrama, pateikiant karo stovio, karo komendantūrų, karo teismų, karo cenzūros veiklos analizę. Nagrinėjami kariuomenės vado S. Raštikio ir A. Smetonos santykiai, atskleidžiami karininkijos moralės ypatumai, analizuojamas kariuomenės santykių su visuomene gerinimo procesas ir vertinamas karininkijos vaidmuo valstybės 1938 – 1940 m. politiniuose įvykiuose.

ENThe first Republic of Lithuania made great economic achievements and rapid cultural development until the coup d’état of 17 December 1926. It also had an active political life where not only different parties but also the military played an important role. After the coup d’état, the servicemen and the whole military became one of the main supporters of the authoritarian régime of Antanas Smetona. An authoritarian régime was established with the support of the military, which was loyal to the nationalists and made use of various military institutions. Thus the régime survived more than thirteen years until external powers overtook the state, leading to the occupation of Lithuania. On the other hand, despite the effectiveness of this system, the government encountered a number of shake-ups, often caused by the military. This dissertation discusses the military’s management, structure and deployment, as well as its quantitative and qualitative characteristics, and it provides an overview of the army’s politicising and politicking process. The military is analysed as the fundamental backbone of the authoritarian régime of Antanas Smetona, including analyses of the operations of the state of martial law, the military leadership, the military courts, and military censorship. The thesis analyses the relationship between the head of the military, Stasys Raštikis and Antanas Smetona, it reveals the particulars of military ethics, it analyses the improving relationship between the military and society, and it evaluates the role of the military in the political events of 1938–1940.