Gaila Kirdienė. Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje

LTLietuvoje į smuikdirbių amatą, kaip ir į liaudies smuikininkus iki šiol dar nebuvo atkreiptas reikiamas dėmesys. Tad nenuostabu, kad profesionalių muzikantų (o kartu ir plačiosios visuomenės) sluoksniuose tebevyrauja nuomonė, kad liaudies smuikininkai – žemesnės kategorijos muzikantai-savamoksliai, grojantys „nešvariai”, neteisingai laikantys smuiką ir pan. Net ir lietuvių etnomuzikologinėje literatūroje į smuiką žiūrėta „įtariai”, pabrėžiant, „kad smuikas yra atneštinis ir klasikinis instrumentas”. Gaila Kirdienė, būdama profesionali smuikininkė bei etnomuzikologė, monografijoje „Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje“ bando reabilituoti etninio smuikavimo tradicijas Lietuvoje. Knygoje apibendrinami duomenys, užrašyti iš net iš 651 lietuvių smuikininko. Dalis muzikantų gimę dar XIX a., jauniausios kartos smuikininkai – per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo, taigi monografijoje analizuojamos bent kelių šimtmečių liaudies smuikavimo ypatybės. Lietuvių tradicinį smuikavimą G.Kirdienė tiria kompleksiškai, remdamasi naujausia etnoinstrumentologijos tyrimo metodika. Nors knygos pavadinimu apibrėžtas lokalinis – lietuvių etninės kultūros – objektas, autorė neapsiriboja vien tik lietuvių smuikavimo tradicijų apžvalga bei analize, o pakeliui įpina ir platų tarptautinį kontekstą. Pateikti Lietuvos ir kitų šalių smuikavimo tradicijos duomenys ne tik vieni kitus papildo, bet ir patikslina kai kuriuos ne visiškai aiškius faktus ar užuominas. Recenzentė tikisi, kad G.Kirdienės knyga pritrauks platų skaitytojų ratą ir iš esmės pakeis iki šiol vyravusį (bent jau profesionalių muzikantų tarpe) skeptišką požiūrį į liaudiško smuikavimo tradiciją.

ENStill now particular attention has not been paid towards folk violinists and a craft of violin makers. Thus it is no surprise that professional musicians (society as well) are likely to think that folk violinists are musicians of lower category and self-trained who play “impurely” and hold an instrument improperly etc. Even literature of Lithuanian ethno-music includes “suspicious” opinion about a violin, by highlighting that “violin is a classic instrument involved in folk culture”. Gaila Kirdienė, a professional violinist and ethno-musician, tries to reanimate Lithuanian traditions of ethnic violin playing in her monograph “Violin and violin playing in Lithuanian ethnic culture”. The book generalizes data, recorded even from 651 Lithuanian violinists. A part of musicians are born even in XIX century, violinists of the youngest generation – during the World War II and after, thus the monograph analyses properties of violin playing at least of few centuries. The author investigates traditional Lithuanian violin playing in complex manner considering the newest instruments of folk music and research methods. Although title of the book defines local object of Lithuanian ethnic culture, the author’s analysis is not restricted in terms of review of Lithuanian traditions of violin playing, but also involves wide international context. Data on Lithuanian and foreign traditions of violin playing not only supplement each other, but also specify some unclear facts and suggestions. Reviewer believes that the book of G. Kirdienės will attract a wide range of readers and will essentially change current sceptic attitude towards tradition of folk violin playing.