Teatro kultūros atspindžiai Dionizo Poškos veikloje ir raštuose

LTŽemaičių kultūrinis pakilimas siejamas su lietuvių kalbos, istorijos, poezijos puoselėtojais Dionizu Poška, Simonu Stanevičium, Silvestru Valiūnu, prozininku ir pirmuoju lietuvių dramaturgu Aleksandru Fromu-Gužučiu (1822–1900) ir kitais šviesuoliais. D. Poškos ir jo amžininkų žemaičių bajorų kūriniai tiesioginio ryšio su teatru neturėjo. Literatūrinė kūryba draminę formą įgijo tik jaunesnės kartos rašytojo, pirmojo lietuvių dramaturgo A. Fromo-Gužučio kūriniuose. Tačiau Lietuvoje nuo antrosios XVIII a. pusės įvairiomis formomis reiškėsi mokyklinio teatro įdiegta tradicija. Literatūriniai ir kultūriniai D. Poškos interesai skleidėsi kaip reikšminga šios tradicijos tąsa, papildanti Žemaitijoje šimtametę praeitį turinčią teatro kultūrą. Teatro menas atrodo buvęs artima D. Poškos interesams kūrybos sritis. Daugelis paralelių bei sąsajų yra tik hipotetinės, kultūrinis fonas dažnai veikia netiesiogiai – per kolektyvinę mitologiją ar įspūdingus pasakojimus. Iš dabarties perspektyvos žiūrint, D. Poškos veikla ir raštai atrodo reikšmingi ne tiek patys savaime, o kaip stiprus intelektualinis impulsas, išjudinęs svarbiausius lietuvių kultūros darbo barus, paveikęs Lietuvos istorijos, kalbos, literatūros darbininkus. D. Poškos veikla įkūnija pastangas pažinti lietuvių praeitį, suvokti tradiciją ir jos tęstinumo kryptį, sieti ją su pasaulio kultūra, siekti, kad Lietuvos istorija, kalba, literatūra įgytų visavertį statusą tarp kitų Europos tautų. Taip suvokiama kultūrinė misija tapo Lietuvos šviesuolių veiklos dominante, palaikoma ir stiprinama didžiųjų istorijos autoritetų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teatro kultūra; Mokyklinis teatras; Jėzuitų kolegija; Dramos; Teatrinis dialogas; Mokyklinio teatro tradicija; Kražių gimnazija; Kultūrinės atminties motyvas; "Mužiko Žemaičių ir Lietuvos" dialogas.

ENCultural renaissance of Samogitians [lowlanders] is linked to cultivators of Lithuanian language, history, poetry – Dionizas Poška, Simonas Stanevičius, Silvestras Valiūnas, a prose writer and the first Lithuanian play writer Aleksandras Fromas-Gužutis (1822–1900) and other enlightened figures. Works of D. Poška and his contemporaries, Samogitian noblemen bore not direct connection to theatre. Literary works acquired theatric form only in works of a younger generation writer, first Lithuanian play writer A. Fromas-Gužutis. However, the tradition of school theatre manifested itself in Lithuanian, in a variety of guises, starting from the second half of the18th century. Literary and cultural interests of D. Poška constituted a meaningful continuation of this tradition, supplementing Žemaitija theatre culture going back a hundred years. Theatre art was a creative field close to D. Poška’s interests. Many parallels and links are only hypothetical, cultural background often manifests itself indirectly – through a collective mythology or impressive stories. Looking from today’s perspective, D. Poška’s activities and writings are significant not only in themselves, but also as a strong intellectual impulse that set in motion the most important works in Lithuanian cultural life. D. Poška’s activities engender efforts to understand Lithuanian past, to get to know its tradition and identify directions for continuity, to locate it within the global context, to ensure an equal status for Lithuanian history, language, literature among other European nations. The cultural mission, formulated in such terms, became the predominant concern of enlightened Lithuanian figures.