LTSubjektyvus žvilgsnis į knygą ar kultūros reiškinį, subjektyvi nuomonė, paremta patirtimi, giliu išmanymu apie literatūrą ir gyvenimą, suprantant šią sąvoką kaip diltėjišką gyvenimo filosofiją, yra patys įdomiausi, vertingiausi, skaitytojus ir klausytojus ypač traukiantys dalykai. Ramus „Pirmo sakinio“ kalbėjimas, kurio pagrindas yra sakomo žodžio sąsaja su pasauliu, analitinis santykis su pristatoma knyga ar reiškiniu, asmeninis interesas parodyti to reiškinio svarbiausias puses, atskleisti jo prasmę išsiskiria informacijos, paviršutiniškų nuomonių ir komentarų sraute. Klausytojai atpažįsta tokį kalbėjimą kaip tikrą, suinteresuotą ir prasmingą, ir juo patikėję tas 40 minučių, tiek, kiek trunka laida, mielai būna kartu. Taip „Pirmas sakinys“ tampa kažkuo daugiau nei literatūros kritika, nes iš mums visiems žinomos komunikacijos grandinės, kurioje dalyvauja patys įvairiausi veiksniai, klausytojo užkalbinimas šiuo atveju tampa pats svarbiausias. Mažiau su literatūra susijusiam klausytojui laida suteikia naujos ir kokybiškos informacijos, o literatūros žmogui tai yra galimybė mintimis įsitraukti į laidoje vykstantį nuomonių dialogą ir kitaip pamatyti knygą ar kultūros įvykį. [...]. [Iš teksto, p.90-91]