LTBūtina paminėti, kad pastaraisiais metais bendrieji sovietmečio tyrinėjimai labai suintensyvėjo - naujai permąstoma, reflektuojama dar nesena praeitis. Pavyzdžiui, istorikas Tomas Vaiseta nagrinėjo sovietmečio (1944-1990 m.) psichiatriją, pasirinkdamas Vilniaus psichiatrijos ligoninės Naujojoje Vilnioje atvejį; literatūrologė Solveiga Daugirdaitė tyrinėja tarybinių moterų rašytojų autobiografijas, rekonstruodama sovietmečio visuomenės narės - rašytojos - kolektyvinę ir individualiąją tapatybę, socialinius vaidmenis ir jų keliamas įtampas, tiesos / netiesos santykį. Literatūros kūrimo sąlygos sovietmečiu, literatūros vieta ir galia to meto visuomenėje aptariama Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų kolektyvinėse monografijose, daug dėmesio šiam laikotarpiui skiria Lietuvos istorijos instituto tyrėjai, "moterų klausimą" sovietinėje Lietuvoje, mažuosius gyvenimo naratyvus aktualizuoja ir Lietuvos, ir užsienio mokslininkai. Tačiau Dalios Leinartės tyrinėjimai išsiskiria aukščiau minėtųjų kontekste. Pirmiausia tuo, kad į didįjį istorinį pasakojimą ji įtraukia mažuosius - eilinių moterų kasdienius pasakojimus [...] [p. 131].