Onutės Narbutaitės Hommage à Fryderyk "Rudens riturnelėje"

LT1999 m. pagal Vilniaus festivalio užsakymą O. Narbutaitė parašė kamerinį opusą smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui, turintį dvigubą pavadinimą - „Rudens riturnelė. Hommage a Fryderyk“. Tų pačių metų birželio 20 dieną Vilniaus filharmonijos salėje jį pirmą kartą atliko Vadimas Repinas, Jurijus Bašmetas, Davidas Geringas ir Mūza Rubackytė. Straipsnyje analizuojama, kokį hommage Chopinui kuria O. Narbutaitė ir kaip šitai daro. Kompozitorės kūrinys daugiaplanis, idiomos sąveikauja, priartėdamos tai prie vienos, tai prie kitos iš jų, kuria hommage Chopinui ir drauge išlaiko distanciją su svetima medžiaga. A padalose O. Narbutaitė įpina Chopino muzikos fragmentus, kurie priklauso skirtingoms M. Tomaszewskio nurodytoms kompozitoriaus kūrybinio kelio fazėms – postromantinei in spe, dinaminio romantizmo, preromantinei. Chopino teksto implikacijos provokuoja O. Narbutaitės muzikoje atrasti ir verbalizuoti ne tik sintaksinę muzikos prigimtį, bet ir semantinį muzikos lygmenį. Klausant Mozartsommer, Winterserenade, Rudens riturnelės. Hommage a Fryderyk, juntamas kultūrinių ir istorinių asociacijų svarumas, jos tampa beveik programinės (verbalinės), apeliuojančios į išprususį klausytoją. Remdamasi gausybe Chopino muzikos šaltinių, kompozitorė išlaiko būtiną pusiausvyrą, be kurios pakrypus į vieną pusę nebeliktų Chopino, į kitą – Narbutaitės. Taip ji suteikia įvairių žanrų Chopino kūriniams etiudiškai virtuozinį skambėjimą, išryškinantį pianistinę idiomą.Reikšminiai žodžiai: "Rudens riturnelė" Hommage a Fryderyk; Chopin; Citata; Ekspresija; Faktūra; Fryderykas Chopinas; Melodika; Metafora; Nostalgija; Onutė Narbutaitė; Reministencija; Ritmika harmonija; Chopin; Expression; Fryderyk Chopin; Harmony; Hommage a Fryderyk; Melancholy; Melpdy; Metaphor; Onutė Narbutaitė; Quotations; Reministenntion; Rhythm; Texture.

ENOnutė Narbutaitė wrote a chamber opus for the violin, viola, cello and grand piano bearing a title, which consists of two parts, “Rudens riturnelė. Hommage à Fryderyk” [“Autumn Retornello. Hommage à Fryderyk”] by the order of Vilnius Festival, held in 1999. On 20 June of the same year, Vadim Repin, Yuri Bashmet, David Gering and Mūza Rubackytė played it for the first time in Vilnius Philharmonic hall. The article analyses what hommage à Chopin is created by Narbutaitė and how she does it. The composer’s work is manifold, idioms interact by getting closer to one or another of them. She creates hommage à Chopin and at the same time maintains the distance from the material which is not created by her. Narbutaitė entwines the fragments of Chopin’s music, which belong to different stages of the composer’s creative path according to Mieczysław Tomaszewski – post-romantic in spe, pertaining to dynamic romanticism, pre-romantic, in A sections. The implications of Chopin’s text encourage to find not only a syntactic origin of music but also its semantic level in Narbutaitė’s music and verbalise it while listening to Mozartsommer, Winterserenade and Autumn Retornello. In hommage à Fryderyk, the weight of cultural and historical associations is felt. They become nearly programmatic (verbal), addressing an educated listener. On the basis of numerous musical sources by Chopin, the composer maintains the necessary balance the absence which would mean that either Chopin or Narbutaitė would disappear. In this way she compliments Chopin’s works of various genres with a light virtuoso sound, highlighting the pianistic idiom.