Nežinomas kareivis. Pagarba ir tradicijos

LT1921 m. vasario 16 d. buvo atidarytas Karo muziejus, kuris įsikūrė rusų cerkvėje ir 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže. Keičiant senąjį pastatą ir pritaikant jį muziejui, buvo siekiama padaryti jį panašų į istorinį. Todėl rugpjūčio 10 d. senasis cerkvės bokštas buvo perstatytas į pilies kuorą, o teritorijoje prieš muziejų buvo pradėta kurti išskirtinė erdvė, turėjusi papildyti muziejaus ekspozicijas išorės akcentais: paminklais, biustais, kryžiais ir kitais monumentais. Pirmasis paminklas, pastatytas muziejaus sodelyje, buvo skirtas Nepriklausomybės kovose žuvusių karių atminimui pagerbti. Jis buvo svarbus, nes ką tik buvo pasibaigusios kovos dėl Lietuvos Nepriklausomybės, o žuvusių karių įamžinimas ir Nežinomų kareivių kapai Europos valstybėse jau buvo tapę tradicija. Lietuvoje Nežinomo kareivio kapo dar nebuvo, Karo muziejaus įkūrėjas gen. Itn. Vladas Nagevičius sugalvojo atiduoti pagarbą žuvusiems kariams ir pastatyti prie muziejaus paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Jis tapo pirmuoju žingsniu įamžinant Nežinomą kareivį [p. 19].