Pirmojo atskirojo lietuvių Vytauto Didžiojo bataliono Sibire (1918-1919) relikvijos Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose
LTPirmojo pasaulinio karo pradžioje į Rusijos kariuomenę buvo mobilizuota apie 64,5 tūkst. lietuvių. Rusų ir vokiečių karinės operacijos vyko permainingai, todėl jau 1915 metų rudenį kai kuriems lietuvių politiniams veikėjams ir karininkams gimė mintis Rusijoje kurti tautinę lietuvių kariuomenę. Tačiau realios galimybės šią idėją įgyvendinti atsirado tik po 1917 metų Vasario revoliucijos. Esant visuotiniam politiniam pakilimui, tarp karių išplitus tautiniam sąjūdžiui, įvyko du lietuvių karių suvažiavimai, buvo įkurta Lietuvių karių sąjunga, suformuoti keturi pėstininkų batalionai (Atskirasis lietuvių batalionas Vitebske (Baltarusija), Lietuvių atsargos batalionas Smolenske (Rusija), Atskirasis lietuvių batalionas Rovne (Ukraina), Pirmasis atskirasis lietuvių Vytauto Didžiojo batalionas Sibire (Rusija)), kavalerijos divizionas (Lietuvių dragūnų divizionas Valke (Estija)) bei keletas kitų smulkesnių karinių formuočių (pavyzdžiui, 226-oji lietuvių lauko karo ligoninė Ungėnuose (Rumunija)), parengtas atskiros lietuvių visų kariuomenės ginklų rūšių divizijos steigimo projektas2. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotraukų rinkiniuose aptinkame žinių apie lietuvišką organizaciją Sibire (Tomskas) – Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti (inventorinis Nr. Fa-13372, toliau Nr.), apie aukų rinkimą (Nr. Fa-13377). [Iš straipsnio, p. 91]
