Kultūrinio gyvenimo ypatumai tarpukario Panevėžyje

LTPranešimo tikslas pateikti ne Panevėžio kultūrinio gyvenimo tarpukaryje panoramą, bet pamėginti apžvelgti svarbesnius kultūrinio gyvenimo ypatumus, kurie ir formavo to meto Panevėžio kultūrinę erdvę. Jeigu paimtume gausų visokiausių permainų ir įvykių XX amžių, tai ta erdvė skirtingais jo laikotarpiais buvo vis kita, nes ją lėmė tuo metu egzistavę socialiniai ekonominiai ir politiniai santykiai. Po nepriklausomybės paskelbimo ir kovų už Lietuvos laisvę išgyventas didelis dvasinis pakilimas. Visus būrė noras kurti ir stiprinti savo valstybę. To meto nuotaikas gerai atspindi G.Petkevičaitės - Bitės žodžiai, pasakyti 1920 m. vasario 14 d. Panevėžio gimnazijoje minint tautos nepriklausomybės šventę. Šios Bitės kalbos rankraštis saugomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne [p. 9].

ENThe cultural life of Panevėžys in the interwar period is not sufficiently explored and summarized. Much attention to the history of culture was devoted in the cultural magazine Senvagė (The Old Riverbed) which was published in Panevėžys in 1990-1992. At present, questions of the history of culture are investigated at the scientific conferences held by Gabriele Petkevičaite-Bite Public Library of Panevėžys County and by other institutions. In the interwar period, a lot of different organizations and societies were active in Panevėžys as well as in all Lithuania. Their main purpose was to advance education and culture. The church and the school had a great influence on the cultural and social life of Panevėžys of that time. The press and the public library, opened in Panevėžys in 1922, greatly contributed to the education and information of the public, arousing historical self-awareness. Seeking precedence, sometimes the cultural societies didn't come to an understanding with each other. Tor this and other reasons, there was not erected in Panevėžys the "Liberty" monument created by sculptor Juozas Zikaras to commemorate the battles for independence.