Kalbos vakaras „LIETUVA MANO“,

skirtas Vinco Kudirkos gimimo 150-osioms metinėms

 

2008 m. gruodžio 10 d. 18 val. 30 min. Nacionaliniame operos ir baleto teatre (A. Vienuolio g. 1, Vilnius) įvyko iškilmingas Kalbos vakaras „LIETUVA MANO“, skirtas Vinco Kudirkos gimimo 150-osioms metinėms. Jo metu lietuvių istorijos metraštininkui, naujausių laikų lituanistikos archyvo kūrėjui, dokumentinio ir materialaus paveldo puoselėtojui Albinui KENTRAI įteikta 20008 m. Kalbos premija

 

2008 metų Kalbos vakaras skiriamas Žmogui, kuris politinių draudimų laikotarpiu telkė lietuvių kultūros lyderius, įskėlė diskusiją apie tautos savimonę, ekonomiką ir politiką, pradėjo skleisti Vakarų Europos rašytinę herojinę klasiką, pasėjo liberalizmo grūdą ir paliko visų kartų lietuviams vienijančią Tautišką giesmę.

 

REGINIO AUTORIAI IR ATLIKĖJAI:

Sumanymo (idėjos) autorius – Andrius Vaišnys;
Scenarijaus autoriai: Andrius Vaišnys ir Vytenis Pauliukaitis;
Režisierius – Vytenis Pauliukaitis;

Dailininkė – Renė Petrulienė;

Aktoriai: Aleksas KAZANAVIČIUS, Algis BUTVILAS, Violeta PODOLSKAITĖ, Sergejus IVANOVAS, Vytautas RUMŠAS, Aleksandras KLEINAS, Jokūbas BAREIKIS, Dominykas VAITIEKŪNAS*, Saulius ČIUČELIS, Vytautas GASILIŪNAS, Virginija KOCHANSKYTĖ, Šarūnas BANEVIČIUS*, Vaidas KUBLINSKAS*.

 

* Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, teatro ir kino fakulteto vaidybos ir režisūros katedros III kurso studentai (sceninės kalbos dėstytoja Judita Ušinskaitė).

 

 „Kas jis buvo?

Ko jis neapkentė? Ką mylėjo? Kam buvo ištikimas?

Kas jį išdavė?

Į šiuos klausimus galima atsakyti atsargiai ir nuodugniai tyrinėjant Vinco Kudirkos publicistinį paveldą, kai kuriuos išlikusius dokumentus. Koks jis buvo – atsakymų yra palikę amžininkai; štai vienas:

„Jo krūtinė, prislėgta sunkaus akmens, ėmė alsuoti, jo svajonės taptų tikrove, jis tikėjo ateisiant kitokią vakaro valandėlę, kai ir lietuvių tauta atras save ir savo ateitį, kai lakštingaloms reikės padovanoti savo melodijas tautų chorui. Ji jaučia šitą melodiją. Taigi kokia ta Lietuvos melodija, kokia pati Lietuva?“

                                                         Maila Talvijo

DalyvaVO

Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis;

Vilniaus universiteto Kamerinės muzikos ansamblis (vadovas ir dirigentas Paulius Koncė};

Solistė Asta Krikščiūnaitė, sopranas;

Smuikininkas Dainius Peseckas;

Violončelininkas Justas Kulikauskas (Balio Dvariono mokyklos mokinys);

Šokėjai: Jekaterina Romankova ir Nerijus Jasaitis;

Žydų liaudies dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ (vadovė Larisa Vyšniauskienė, choreografas Arikas Krupas).

D. G. Bairono eiles skaito Giedrė Tatariūnaitė (Vilniaus universiteto studentė)

„Balsas iš praeities“ Juozas Meškauskas;

Orkestro fonogramą įrašė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras (dirigavo Martynas Staškus);

Režisieriaus asistentė Skaidra Siparienė:
Šviesos dailininkas Levas Kleinas;

Garso režisieriai Arūnas Jankauskas, Romas Fedaravičius;

Scenos įrengimų techninis direktorius Viktoras Vyskupaitis

Dekoracijas išpildė „ŠVYTĖJIMAS“

 

ORGANIZATORIAI

LITUANISTIKOS TRADICIJŲ IR PAVELDO

ĮPRASMINIMO KOMISIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

RAŠYTOJŲ KLUBAS

 

Kalbos premija

Įprasminant įžymios lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės atminimą, už aktyvią veiklą skatinant ir plėtojant lituanistikos tyrimus užsienyje, už paskelbtus visuomenei darbus, skirtus išsamiau pažinti lietuvių kultūros istorinį paveldą, 2008 metų Kalbos premijai buvo nominuotas lietuvių istorijos metraštininkas, naujausių laikų lituanistikos archyvo kūrėjas, dokumentinio ir materialaus paveldo puoselėtojas Albinas KENTRA. Kalbos premijos istorija trunka nuo 2004 metų, kai spaudos atgavimo 100-mečio minėjimo renginiuo­se, viešose akcijose buvo atgaivinta daug svarbių asmenybių vardų. Tuo metu Komisija nusprendė F. Bortkevičienės atminimą susieti su šia Premija, atsižvelgusi į intensyvią labdaros organizatorės veiklą, jos indėlį remiant mokslo siekusią jaunuomenę, ginant žmogaus teises. Remiantis Nuostatais, Premija skiriama už neatlygintinai padarytus darbus puoselėjant lietuvių kalbą, lituanistinius tyrimus (išsamiau: www.lituanistika.lt). 2004 m. Kalbos premija buvo skirta Violetai Bakutienei, Daliai Vladislavai Užpelkienei, Vladui Žukui, 2005 m. – Malgožatai Kasner ir Stasiui Keiniui, 2006 m. – Reginai Koženiauskienei ir Liudui Subačiui, 2007 m. – Jonui Ohmanui. Premijos apdovanojimą simbolizuojančios „Vytu­rio" skulptūrėlės autorė – prof. Dalia Matulaitė.

 

2008 m. Komisijos įgyvendintos programos akcentai – Vinco Kudirkos, Martyno Jankaus ty­rimų problematika, komisija parengė Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimo valstybinės programos projektą (2009-2014).

 

– Kam jūs ėmę suardėt mūs širdžių ramumą,

Priminę mums Lietuvą, pareigų šventumą,

Kur Lietuva – tėvynė uždeda ant mūsų?

O! Dėl Lietuvos šaukėt – negailėkim triūso,

Aukų, pasišventimo! Nesiduokim skriausti

Ryjikams tautos mūsų! Verskim juos pajausti,

Kad mes gyventi norim! Į kovą! Nežūsim!

Tik eikite su mumis, mes jums vadais būsim!

Tada užsiliepsnojo mūs šaltos krūtinės

Ir stojome prieš skriaudą žemelės gimtinės...

...O jūs?.. Kas žin, ar matot mūs pasišventimą...

Arba jūs numalšinkit sujudintą protą,

Užgesinkit iš naujo mūs širdį liepsnotą,

Arba, stoję į eilę, kaip tikri vadovai,

Švieskit mūs ir neduokit gest pradėtai kovai!

Bet, mus sykį sukurstę, vienus nepameskit —

Žadėjot vadais būti, tai grįžkit ir veskit!